- išgaubtinis
- išgaubtìnis, -ė adj. (2) DŽ → išgaubtas: Regėjimui gerinti aukštažiūriams ir senažiūriams reikia išgaubtinių (konveksinių) stiklų EncI140. Iškilieji, arba išgaubtiniai, lęšiai (lentes convexae) P.Aviž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
